Https m delfi lt uzsienyje article php id 87720995
Pentagonas: Rusija kelia egzistencinę grėsmę JAV, Europai papildyta
Rusija išlieka egzistencine grėsme JAV ir jos sąjungininkėms Europoje, nepaisant jai taikomų ekonominių sankcijų, teigė JAV pajėgų Europoje vadas, oro pajėgų generolas Todas D. Woltersas.
„Nepaisant plataus tarptautinės bendruomenės pasmerkimo ir taikomų ekonominių sankcijų, Rusija užsiima destabilizuojančia ir piktybine veikla visame pasaulyje, ir daug tos veiklos vyksta netoli namų (Europoje)“, – pabrėžė jis ir išvardijo standartinį kaltinimų Rusijai sąrašą.
Maskva, pasak T. D. Wolterso, bando bauginti, susilpninti ir suskaldyti JAV sąjungininkes ir partneres.
„Rusija išlieka ilgalaike egzistencine grėsme JAV ir mūsų sąjungininkams Europoje“, – dar kartą pažymėjo generolas.
Tuo pačiu T. D. Woltersas pareiškė manąs, kad Rusija ir Kinija toliau militarizuoja Arkties regioną.
Šią savaitę JAV dienraštis „The Washington Post“, remdamasis šaltiniais, pranešė, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija ruošia sankcijas ir daug kitų priemonių Rusijai dėl įvykdytos didelio masto kibernetinės atakos prieš JAV valdžios ir bendrovių kompiuterių tinklus, taip pat dėl Rusijos opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno situacijos.
Laikraštis, cituodamas pareigūnus, iš kurių keli kalbėjo anonimiškai dėl šio klausimo jautrumo, skelbia, kad „pareigūnai taip pat kuria apsaugos priemones, jog Rusijai ir kitiems prityrusiems priešams būtų sunkiau sukelti pavojų federalinio ir privataus sektorių tinklams“.
Tačiau, kaip teigia pareigūnai, „šių įvairių priemonių tikslas yra perduoti platesnę žinią, kad Kremlius daug metų naudojosi kibernetinėmis priemonėmis, jog įvykdytų daug įvairių veiksmų, priešiškų JAV ir jos sąjungininkių interesams“.
Praėjusį penktadienį kalbėdamas virtualioje Miuncheno saugumo konferencijoje JAV prezidentas J. Bidenas pavadino Rusiją grėsme Vakarų demokratijoms.
„Kremlius puola mūsų demokratijas ir institucijas“, – sakė jis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori susilpninti Europos projektus ir pakirsti transatlantinę partnerystę, kalbėjo J. Bidenas.
Kartu JAV lyderis įspėjo negrįžti į „blokų pasaulį, kaip per Šaltąjį karą“. Ir Europoje, ir Jungtinėse Valstijoje demokratinė pažanga puolama, pabrėžė J. Bidenas.
Vakarų uždavinys esą yra įrodyti, „kad mūsų modelis nėra istorijos reliktas“. Konkurencija su Kinija intensyvės, prognozavo JAV lyderis.
„Mes galime laimėti šias lenktynes dėl ateities“, – pridūrė jis. J. Bidenas kritikavo ir „destabilizuojančią“ Irano veiklą Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankos regione.
Jo vyriausybė esą pasirengusi vėl dalyvauti derybose JT Saugumo Taryboje dėl Irano branduolinės programos. Vašingtonas šiuo klausimu „bendradarbiaus su savo Europos ir kitais partneriais“, – patvirtino J. Bidenas.
Новое в блогах
Вы должны решить окончательно голодают русские или нет.
В литовском сегменте DELFI вышла статья о том, что литовским фермерам всё труднее конкурировать на мировой арене с Россией, и даже с Украиной, по продаже зерна.
Причина в том числе и в высоком курсе евро.
Поэтому с некоторых традиционных рынков сбыта для Литвы Россия их вытесняет или уже вытеснила.
Сообщается, что литовцы должны адаптироваться к цене, установленной россиянами.
О поставках в Саудовскую Аравию:
В стране изменились стандарты, и российская пшеница там легко продается. Раньше мы конкурировали с поляками и немцами, и цены на транспорт были одинаковы и для них, и для нас. Эту страну у нас отняли русские, потому что там мы должны продавать на 7 долларов за тонну дешевле, чтобы выиграть тендеры. Просто они намного ближе к портам Черного моря, чем к нам.
Посмотрим, как реагируют на данное сообщение литовские читатели в комментариях:
Неужели наши фермеры с миллиардной поддержкой ЕС, не могут конкурировать с россиянами и белорусами, которые без всякой поддержки?
Я не понимаю. В России же голод, экономический коллапс, там уже все разваливается.
Россия крупный экспортер зерна?! Бред какой-то! Россия ничего не умеет, кроме как лежать и пить водку! Кто сейчас распространяет здесь такую ересь?
Мы не можем конкурировать с россиянами, хотя фермеры получают выплаты за урожай, поддержку тракторов и комбайнов, безакцизное дизельное топливо. А может тогда нам не нужно так много выращивать, если нам негде его продать?
Потом мы будем покупать зерно из России. Конечно через посредников в Европе.
Россия вкладывает столько средств в сельское хозяйство, что Европа скоро будет порабощена, африканские страны также оправились от европейского и американского угнетения, а с помощью Китая сельское хозяйство быстро расширяется. через 10 лет вся Европа станет частью третьего мира.
И снова Россия, снова та же песня. Россия теперь стоит у дверей не с винтовкой, а угрожает мешком зерна, при этом вы говорите, что они голодают, а теперь они продают зерно. Вы должны решить окончательно голодают русские или нет.
Ekspertai įžvelgia labai neįprastą Kremliaus elgesį: blogiausias scenarijus pildosi, spaudimas jau prasidėjo
Europos gamtinių dujų rinkoje bręsta problema. Kai ištinka ilga ir šalta žiema, dujų rezervuarai dažniausiai išsenka ir iš esmės turėtų būti papildyti labai greitai – Rusijos valstybinė korporacija „Gazprom“ galėtų tiekimą padidinti.
Vis dėlto rinkos lyderė to nepadarė, nors kainos pastaruoju metu yra aukščiausios per 13 pastarųjų metų periodą. Taigi Europoje auga nerimas dėl galimai nepakankamo dujų tiekimo artėjančią žiemą, rašo DW.
Jokio papildomo tiekimo per Ukrainą
„Gazprom“ nėra rezervavusi jokio papildomo dujų tiekimo per Ukrainą liepos mėn., nors dėl šios priežasties Rusijos gamtinių dujų tiekimas į Europos Sąjungą (ES) jau šį mėnesį sumažės daugiau nei 2 mlrd. kubinių metrų. Dėl suplanuotų remonto darbų du likę transportavimo keliai į Vokietiją bus laikinai uždaryti. Dujotiekis „Jamal“, besidriekiantis per Baltarusijos ir Lenkijos teritoriją, praėjusią savaitę buvo uždarytas, o kur kas didesnis „Nord Stream“, besidriekiantis Baltijos jūra, bus uždarytas tarp liepos 13 ir liepos 23 d.
„Panašu, kad „Gazprom“ ne tik optimizuoja kainą ir kiekius, bet ir nori daryti spaudimą tam, jog būtų užtikrintas dujotiekio „Nord Stream 2“ užbaigimas“, – teigė Berlyne įsikūrusios konsultacijų bendrovės „Ganexo“ vadovas Joachimas Endressas savo parengtoje 2021 m. antrojo ketvirčio ataskaitoje „Gas Market Report“.
Bendrovė „Gazprom“ savo ruožtu tvirtina išpildanti visus savo įsipareigojimus. „Ilgalaikiai kontraktai – tai verslo Europoje pagrindas. Mes griežtai pildome savo klientų užsakymus ir atitinkamai rezervuojame tranzitinius pajėgumus, o ne atvirkščiai“, – teigiama „Gazprom“ spaudos atstovybės pranešime.
Neįprastai ištuštėję gamtinių dujų rezervuarai Vokietijoje ir Austrijoje
Vis dėlto sutartinių „Gazprom“ įsipareigojimų vykdymas nėra diskusijų objektas šiuo atveju. Anot nepriklausomo dujų rinkos eksperto Heiko Lochmanno, kyla klausimas, kodėl ši korporacija, nors ir yra didelė paklausa bei kainos, nedidino tiekimo apimčių Europai, ir ką tiksliai ji darė, kad vykdytų savo įsipareigojimus.
„Įdomu tai, kad „Gazprom“ akivaizdžiai savo sutartinius įsipareigojimus įgyvendina imdama kur kas daugiau nei įprasta dujų iš rezervuarų Europoje ir galimai netgi įsigydama prekybinių kiekių Europos rinkoje – toks elgesys iš tikrųjų neįprastas“, – teigė ekspertas.
Tokio principo rezultatas štai toks: du svarbiausi „Gazpromo“ rezervuarai Europoje – didžiausias ES, esantis Šiaurės vakarų Vokietijoje esančiame Rehdeno mieste, ir kitas, esantis Vakarų Austrijos Haidacho mieste, – vasaros pradžioje buvo beveik visiškai išsekę, o papildymas tik prasidėjęs. „Toks elgesys yra visiškai nebūdingas „Gazprom“, todėl skatina politines interpretacijas“, – teigė ekspertas.
Jokio saugaus tiekimo be Rusijos
Tokių interpretacijų galima ganėtinai lengvai rasti oficialioje Rusijos žiniasklaidoje. Valstybinė naujienų agentūra „Novosti“ pasiūlė štai tokį valstybinės Rusijos dujų korporacijos strategijos ir taktikos paaiškinimą: „Vertinant bet kokį korporacijos veiksmą Europos rinkoje, visada svarbu atsižvelgti į esminį faktą – „Gazprom“ privalo užbaigti „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimą.“
Šiame „Novosti“ skelbtame straipsnyje tiesiai šviesiai pripažįstama, kad Rusija sulaiko tiekimą ne tik tam, kad būtų papildytas tiek korporacijos, tiek valstybinis iždas. Antras ne ką mažiau svarbus tikslas – pripratinti savo partnerius Vakaruose prie akivaizdžios idėjos: tiekimo saugumas jiems gali būti užtikrinamas tik glaudžiai bendradarbiaujant su Rusija.
Panašu, kad šiuo metu Europa per Ukrainą gaus tik tiek dujų, kiek yra numatyta pagal Rusijos ir Ukrainos penkerių metų tranzito sutartį, sudarytą 2019 m. pabaigoje. Bendrovei „Gazprom“ nėra jokios prasmės tiekti dujų mažiau, nei rezervuota pagal sutartį, nes už šį numatytą kiekį privalo būti visiškai sumokėta bet kuriuo atveju. Vis dėlto korporacija nenori rezervuoti papildomų pajėgumų kur kas didesne kaina.
Politinis Maskvos spaudimas dėl „Nord Stream 2“
Vis dėlto sudarytoje sutartyje teigiama, kad per pirmus metus, t. y. 2020-uosius, tranzito kiekiai turėtų siekti 65 mlrd. kubinių metrų, tačiau vėliau šie kiekiai mažėja – nuo 2021 iki 2024 m. kasmet kiekis mažinamas iki 40 mlrd. kubinių metrų. Tokie numatomi kiekių mažinimai susiję su sutarties pasirašymo metu „Gazprom“ jau turėtais planais, kada dujotiekis „Nord Stream 2“ bus užbaigtas. Tiesa, šiems planams koją pakišo JAV įvestos sankcijos.
Taigi visos šios aplinkybės turi įtakos dabartinei situacijai, kai Europa per Ukrainos teritoriją gauna kur kas mažiau dujų, nei, tikėtina, jai bus reikalinga, o „Gazprom“ savo ruožtu įgyvendina sutartinius įsipareigojimus leisdama rezervuarams Europoje visiškai ištuštėti ir šiai korporacijai turint galimybių užtikrinti didesnę abiejų į ES šalis nares vedančių dujotiekių priežiūrą.
Galiausiai visa tai gali virsti situacija, kai šių metų rudenį Rusijos valstybinė korporacija „Gazprom“ europiečius paskatins rinktis vieną iš dviejų alternatyvų: suteikti licenciją paleisti dujotiekį „Nord Stream 2“ – jo tiesimas, tikėtina, iki to laiko jau bus užbaigtas, o pajėgumai labai greitai sieks 55 mlrd. kubinių metrų, – arba patirti reikšmingų tiekimo problemų žiemos periodu su vis dar pustuščiais rezervais ir galimu Rusijos energijos milžinės sprendimu nedidinti dujų tiekimo per Ukrainą.
Rytų ir Vidurio Europos valstybės, įskaitant Lietuvą su Lenkija bei Ukraina, nuolat pabrėžė, kad „Nord Stream 2“ projektas yra ne ekonominis, o politinis galios įrankis, skirtas politinei įtakai Rytų Europoje didinti. Energijos išteklių politizavimas ir politinio spaudimo priemonės, dažnai įvardytos kaip blogiausias scenarijus regiono valstybėms, panašu, prasidėjo projektui dar nė nepradėjus veikti.
Lavrovas: nebėra jokių santykių su ES papildyta
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad Rusija nebepalaiko jokių santykių su Europos Sąjunga, ir tvirtino, kad Briuselis savo vienašališkais žingsniais sugriovė visus dvišalių ryšių mechanizmus.
„Jei Europa šiuos santykius nutraukė, paprastai sunaikinus visus daugelį metų kurtus mechanizmus ir mūsų partnerėmis liko tik atskiros Europos šalys, norinčios vadovautis savo nacionaliniais interesais, tai tikriausiai objektyviai nulems, kad mūsų santykiai su Kinija vystysis greičiau nei tai, kas liko Europos šalių atžvilgiu“, – per spaudos konferenciją Kinijoje kalbėjo S. Lavrovas.
„Su Europos Sąjunga kaip su organizacija santykių nėra. Visą šių santykių infrastruktūrą sunaikinta Briuselio vienašališkų sprendimų“, – pabrėžė rusų diplomatijos vadovas.
Jis pabrėžė, kad Maskva yra pasirengusi atgaivinti ryšius, jei Briuselis nuspręstų, kad įmanoma „pašalinti šią anomaliją“.
Pasak S. Lavrovo, „JAV, Europa ir apskritai Vakarai iš esmės pakeičia diplomatiją, kurios meną jie praranda, šiais žingsniais, primesdami visiems kitiems savo taisykles, kurios, jų nuomone, turėtų būti pasaulio pagrindas – ne tarptautinė teisė, o taisyklės“.
„Na, o sankcijos yra viena iš šių taisyklių rūšių“, – pridūrė ministras.
Kinija ir Rusija Šaltojo karo laikais varžėsi dėl lyderystės komunistiniame pasaulyje, bet pastaraisiais metais užmezgė tvirtus santykius, paremtus priešinimusi JAV vadovaujamai liberaliajai tvarkai, taip pat bendradarbiavimu karinėje, technologijų ir prekybos gamtos ištekliais srityse. Kinijos komunistų partija neleidžia veikti jokiai politinei opozicijai ir griežtai kontroliuoja pilietinę visuomenę. Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tęsia susidorojimo su atviresnės sistemos reikalaujančiais piliečiais kampaniją.
Vakarų valstybės, įskaitant ES jau daugelį metų taiko Rusijai sankcijas dėl Krymo aneksijos, paramos separatistams Vakarų Ukrainoje ir susidorojimo su Kremliaus kritikais.
Naujausios Kinijai paskelbtos ES sankcijos taikomos pagal naują sistemą, panašią į vadinamąjį Magnitskio įstatymą – JAV eksprezidento Baracko Obamos laikų teisės aktą, leidžiantį Vašingtonui įtraukti į juodąjį sąrašą žmogaus teisių pažeidimais įtariamus asmenis. Tokiems pažeidėjams įšaldomas turtas ir draudžiama įvažiuoti į Jungtines Valstijas.
Vasario viduryje Rusija pagrasino nutraukti santykius su ES, jei Briuselis paskelbs šaliai naujas sankcijas.
Jo šalis tam nusiteikusi, sakė Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrova.
„Mes nenorime izoliuotis nuo pasaulio gyvenimo, tačiau turime būti tam pasirengę. Jei nori taikos, reikia ruoštis karui“, – kalbėjo S. Lavrovas.
S. Lavrovas per interviu sulaukė Vladimiro Solovjovo klausimo, ar Rusija artėja prie santykių su Europos Sąjunga nutraukimo ribos.
„Pradėsime nuo to, jog esame pasiruošę. Jeigu dar kartą pamatysime, ką pajutome jau ne kartą, kad vienoje ar kitoje srityje kyla sankcijų, grasinančių mūsų ekonomikai, įskaitant pačias jautriausias sferas, grėsmė, tuomet – taip“, – pareiškė ministras.
Anot S. Lavrovo, Rusija nenori būti izoliuota nuo „pasaulinio gyvenimo“, tačiau privalo būti tam pasirengusi. „Nori taikos – ruoškis karui“, – konstatavo S. Lavrovas.
Pasirodžius šiam kontroversiškam interviu Kremlius mėgino taisyti padėtį, aiškindamas, kad S. Lavrovo pasisakymas buvo ištrauktas iš konteksto.
„Masinės informacijos priemonės šią sencacinga tapusią antraštę pateikia be konteksto, ir tai didelė žiniasklaidos klaida – klaida, keičianti prasmę. Esmė kaip tik ta, kad mes to [nutraukti santykių] kaip tik nenorime – norime vystyti santykius su Europos Sąjunga. Tačiau jeigu ES eis šiuo keliu, tuomet – taip, mes būsime pasiruošę“, – žurnalistams vėliau sakė prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.
Anot jo, žiniasklaida „iškreipė prasmę ir pateikė šią sensacingą antraštę tokiu būdu, kad esą Rusija vos ne inicijuos patį santykių su ES nutraukimą“.
Paklaustas, ar gali būti pasiekta padėtis, kai Maskvos ir ES diplomatiniai santykiai nutrūks, D. Peskovas atsakė: „Aišku, jeigu susidursime su itin destruktyvia linija, darančią žalą mūsų infrastruktūrai, mūsų interesams – žinoma, Rusija turi būti iš anksto pasiruošusi ir tokiems nedraugiškiems žingsniams.“
Rusija įspėja JAV: nežaiskit su ugnimi papildyta 12.33
Rusija įspėjo, kad „duos atkirtį agresijai“, Vašingtonui dėl opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno apnuodijimo įvedus sankcijas su Kremliumi susijusiems pareigūnams.
Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė sankcijas Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktoriui ir dar šešiems asmenims, siejamiems su iškilaus Kremliaus kritiko A. Navalno beveik mirtinu apnuodijimu nervus paralyžiuojančia medžiaga ir jo vėlesniu įkalinimu.
Vašingtonas koordinavo veiksmus su Europos Sąjunga, JAV žvalgybai padarius išvadą, kad Maskva surežisavo A. Navalno nuodijimą rugpjūčio mėnesį.
„Toliau sistemingai ir ryžtingai ginsime savo nacionalinius interesus ir duosime atkirtį agresijai“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Atkartodama antradienį išsakytus užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo komentarus, ji pridūrė, kad Maskva reaguos remdamasi „grįžtamumu ir nebūtinai simetriškai“.
M. Zacharova apkaltino Jungtines Valstijas „bandant plėtoti išorės priešo įvaizdį“ ir taip nukreipti dėmesį nuo vidaus problemų.
„Raginame savo kolegas nežaisti su ugnimi“, – sakoma vėlai antradienį paskelbtame jos pareiškime.
Antradienį paskelbtos tikslinės sankcijos rodo griežtesnę JAV prezidento Joe Bideno poziciją ir papildo virtinę Europos Sąjungos bei JAV sankcijų Rusijai, įvestų nuo 2014 metų, kai Maskva atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą.
A. Navalnas po apnuodijimo buvo nuskraidintas į Vokietiją gydyti, bet sausio mėnesį grįžo į Rusiją ir buvo iškart areštuotas, o vėliau išsiųstas į pataisos koloniją.
Tarp naujų JAV sankcijų Rusijai taikinių – FSB vadovas
Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė sankcijas Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktoriui ir dar šešiems asmenims, siejamiems su iškilaus Kremliaus kritiko A. Navalno beveik mirtinu apnuodijimu nervus paralyžiuojančia medžiaga ir jo vėlesniu įkalinimu.
Iždo departamentas nurodė, kad FSB direktoriaus Aleksandro Bortnikovo, nuo 2008 metų vadovaujančio šiai agentūrai, sovietinės KGB įpėdinei, JAV jurisdikcijoje esantis turtas bus įšaldytas, o bet kokie JAV subjektai, palaikantys su verslo ryšius su šiuo pareigūnu, galėtų būti traukiami atsakomybėn. Be to, A. Bortnikovui uždrausta atvykti į Jungtines Valstijas.
Tokios pačios priemonės bus taikomos Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijos pirmajam pavaduotojui Sergejui Kirijenkai, gynybos ministro pavaduotojams Aleksejui Krivoručkai ir Pavelui Popovui, Federalinės bausmių vykdymo tarnybos (FSIN) direktoriui Aleksandrui Kalašnikovui, generaliniam prokurorui Igoriui Krasnovui ir Kremliaus vidaus politikos valdybos viršininkui Andrejui Jarinui.
Iždo departamentas taip pat nurodė, kad į subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą taip pat buvo įtraukti trys Rusijos institutai – Gynybos ministerijai pavaldūs 27-asis mokslo centras ir 33-iasis centrinis mokslo tyrimų ir bandymų institutas, taip pat Valstybinis organinės chemijos ir technologijų tyrimų institutas.
Pranešime sakoma, kad šios įstaigos „dalyvavo arba bandė dalyvauti veiksmuose arba sandoriuose, skatinusiuose masinio naikinimo ginklų arba jų paskleidimo priemonių platinimą, arba sukėlė tokio skatinimo riziką“.
„JAV vyriausybė pasinaudojo savo galiomis pasiųsti aiškų signalą, kad Rusijos cheminių ginklų naudojimas ir žmogaus teisių pažeidinėjimas sukels sunkių pasekmių“, – sakoma valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškime.
„Bet koks cheminių ginklų naudojimas nepriimtinas ir prieštarauja tarptautinėms normoms“, – pridūrė jis.
44 metų A. Navalnas buvo suimtas sausį, vos grįžęs į Maskvą iš Vokietijos, kur kelis mėnesius gydėsi dėl apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, anot opozicionieriaus, įvykdytą Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymu. Tačiau Kremlius neigia kaip nors susijęs su tuo incidentu.
Teisėsaugai sulaikius į Maskvą sausio viduryje vos sugrįžusį opozicionierių, šalyje nusirito masinių protestų banga.
Vakarų šalių lyderiai pasmerkė jo sulaikymą ir paragino nedelsiant jį išlaisvinti.
Koordinacija su ES
Pirmadienį JAV žiniasklaida pranešė, kad prezidento Joe Bideno administracija, koordinuodama veiksmus su Europos Sąjunga, ketina paskelbti sankcijų Rusijai dėl A. Navalno apnuodijimo ir įkalinimo.
Šios sankcijos yra pirmieji JAV suvaržymai Rusijai nuo J. Bideno administracijos darbo pradžios. Naujasis prezidentas žadėjo duoti atkirtį V. Putinui dėl tokių veiksmų kaip Rusijos vykdomas opozicijos persekiojimas arba kibernetinės atakų užsienyje, įskaitant nukreiptas prieš JAV vyriausybės tarnybas ir verslo subjektus.
Anksčiau antradienį taip pat įsigaliojo ES sankcijos Rusijos pareigūnams, susijusiems su A. Navalno įkalinimu. Jos bus taikomos Rusijos tyrimų komiteto vadovui Aleksandrui Bastyrkinui, Nacionalinės gvardijos vadui Viktorui Zolotovui, generaliniam prokurorui I. Krasnovui ir FSIN direktoriui A. Kalašnikovui.
Šiems asmenims bus draudžiama atvykti į Bendriją, o visas ES jurisdikcijoje esantis jų turtas bus įšaldytas.
Pernai spalį ES paskelbė sankcijas šešiems fiziniams asmenims ir Rusijos valstybiniam organinės chemijos ir technologijų tyrimų institutui, siejamiems su A. Navalno apnuodijimu.
Tąsyk varžomosios priemonės buvo įvestos A. Bortnikovui, A. Jarinui, S. Kirijenkai, A. Krivoručkai, P. Popovui ir prezidento įgaliotajam atstovui Sibiro federalinėje apygardoje Sergejui Meniailai.
Kremlius visuomet neigė atsakomybę už A. Navalno „sveikatos pablogėjimą“ ir antradienį kėlė klausimą, ką Vakarų šalys nori pasiekti savo sankcijomis.
„Atsakymas bus akivaizdus: tokia politika nepasieks savo tikslų“, – sakė V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kalbėdamas per vizitą Uzbekistane, perspėjo, kad Rusija imsis atsakomųjų priemonių, ir pabrėžė kad viena iš diplomatijos taisyklių yra „abipusiškumo principas“.
Peskovas: Vakarų požiūris į Rusiją nesikeičia nuo Šaltojo karo laikų
Virtinės Vakarų šalių požiūris į Rusiją nepasikeitė nuo Šaltojo karo pradžią žymėjusios Winstono Churchilio Fultono kalbos laikų ir net buvo papildytas labiau konfrontacinėmis detalėmis, trečiadienį pareiškė Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas.
Bendraudamas su žurnalistais D. Peskovas pažymėjo, kad niekada negalima pamiršti prieš 75 metus pasakytos W. Churchilio Fultono kalbos, nes ji yra svarbi, nulėmusi ištisą epochą.
„Ši kalba, be kitų dalykų, nulėmė visos virtinės Vakarų šalių požiūrį į SSRS ir Vakarų pasaulėžiūrą jos atžvilgiu“, – sakė jis.
„Daug kas iš tos pasaulėžiūros, deja, nepakito ir net pasipildė labiau konfrontacinėmis gaidelėmis. Todėl reikia tai prisiminti, reikia prisiminti, kad visi sukurti konfrontaciniai mechanizmai, tokie kaip NATO, veikia, dirba, jie buvo kuriami ne taikiai tarpusavio sąveikai, o rimtai priešpriešai“, – kalbėjo D. Peskovas.
Jis pabrėžė, kad šios struktūros toliau veikia prieš Rusiją ir „verčia neprarasti budrumo, imtis visų būtinų priemonių mūsų šaliai apginti“.
Pastaraisiais metais Rusijos ir NATO santykiai yra įtempti, o JAV vadovaujamas karinis aljansas yra įšaldęs santykius su Maskva po 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos.
Pernai rugsėjį rusų kariuomenės generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas apkaltino NATO telkiant pajėgas prie Rusijos sienos.
Praėjusių metų pabaigoje paskelbtoje ataskaitoje Aljansas pabrėžė, kad Maskva ateinantį dešimtmetį greičiausiai liks pagrindinė grėsmė NATO valstybių narių saugumui.
Tuo metu Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė sankcijas Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktoriui ir dar šešiems asmenims, siejamiems su iškilaus Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno beveik mirtinu apnuodijimu nervus paralyžiuojančia medžiaga ir jo vėlesniu įkalinimu.
Antradienį taip pat įsigaliojo Europos Sąjungos sankcijos Rusijos tyrimų komiteto vadovui Aleksandrui Bastyrkinui, Nacionalinės gvardijos vadui Viktorui Zolotovui, generaliniam prokurorui Igoriui Krasnovui ir Federalinės bausmių vykdymo tarnybos (FSIN) direktoriui Aleksandrui Kalašnikovui.
Vašingtonas koordinavo veiksmus su ES, JAV žvalgybai padarius išvadą, kad Maskva surežisavo A. Navalno nuodijimą rugpjūčio mėnesį.
Po 2014 metų Rusijos įvykdyto Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos ES ir JAV paskelbė Rusijai virtinę sankcijų Maskvai.